Į pradžią
Į pradžią naujienos susitikimai galerija knygos nuorodos apie mus kontaktai
Ieškoti ieškoti  
Pradžia > veiklos archyvas


Paroda - Inos Budrytės tapyba


2010-03-28

Balandžio 1- 30 d. Modernaus meno centre  vyko tapytojos Inos Budrytės tapybos paroda  "Iš mano kambarių".Išleistas parodos katalogas.



Paroda - Inos Budrytės tapyba

Pokalbis su Ina Budryte

Kalbina Danguolė Butkienė

Ina, papasakokite apie savo vaikystę.
Iki ketverių metų gyvenau Šilutėje. Miesto pakraštyje turėjome daržus. Mano atmintyje saugomas toks vaizdas: dideli kopūstų ir salotų lapai. Medžių rikiuotė prie kelio į Klaipėdą. Už medžių ganosi mūsų karvė. Po daržo žalumynus braido moterų kojos, aukščiau plaikstosi sijonai.

Dar prisimenu susapnuotą košmarą: į mano lovytę lipa boružė, lipa lipa, vis baisiau ir baisiau, kai pasiekia antklodės kraštą, jau nepakeliamai baisu, imu rėkti, nubundu. Mielas paprastas vabalėlis, o sapnas toks baisus. Ir mene kartais taikomas sapno principas, kai tikroji kūrinio prasmė maskuojama apgaulingais siužetais.

Iš vaikų darželio laikų Vilniuje prisimenu liesą berniuką Valerą. Iš jo vaikai pasijuokdavo, nes jam neretai atsitikdavo šlapia bėda. Ir mane kartą ištiko ši nesėkmė. Sėdi vaikai ant kėdučių, šalia manęs Valera, po mano kėdute telkšo balutė. Su siaubu laukiu, kada auklėtoja pastebės ir vaikai iš manęs juoksis. Auklėtoja pamato, klausia, kieno ta bala. Sakau – tai Valeros. Auklėtoja žiūri į Valerą, o šis neprieštarauja, atrodo, kad ir pats tuo patiki.

Darželyje šventė. Būsimų pirmokų išleistuvės. Tarp jų ir Valera. Šventės kaltininkai stovi salės viduryje, juos apspitę laimingi tėveliai ir kiti sveikintojai. Šiems išsiskirsčius, vaikai lieka apaugę gėlių puokštėmis. Tik Valera išsiskiria iš gėlėmis banguojančio būrelio. Jo tėvai neatėjo, gėlių jis negavo. Man pasidaro labai liūdna, norisi verkti. Nežinau, ar Valerai norėjosi verkti, bet jis maloniai šypsodamasis linkčiojo į visas puses ir atrodė laimingiausias šventės dalyvis. Nežinau, kaip šios istorijos susijusios su kūryba, bet manau, kad vaikystėje buvau sutikusi Dievo vaikelį.

Kas paskatino stoti į Dailės akademiją?
Kadangi augant pomėgis piešti neišnyko, tėtis nuvedė mane į dailės būrelį, vėliau į Čiurlionio meno mokyklos dailės skyrių, o šį baigusiųjų natūraliausias troškimas – patekti į Dailės akademiją. Įstojau iš trečio karto, studijuoti monumentaliosios tapybos. Mūsų kurse mokėmės keturiese. Be manęs, buvo dar vienas Budrys. Dažna pavardė Lietuvoje.

Kokie dėstytojai Jums darė įtaką?
Čiurlionio meno mokykloje dailės skyriaus mokytojai su mokiniais elgėsi kaip su pagarbos vertais individais, o ne mokinienos mase. Tai iš karto pajutau ir labai vertinau švarią mokyklos dvasią bei ją sukūrusius mokytojus. Įstojus į institutą tos dvasios nebeaptikau. Vyravo keistas vidurys tarp bohemos ir muštro. Bet įdomių ir mylimų dėstytojų buvo, tai piešimo dėstytojai A. Kmieliauskas ir A. Švėgžda. Jie mylėjo ir piešimą, ir dėstytojo darbą ir ta meile greitai užkrėsdavo studentus. Nepraleisdavau A. Andrijausko paskaitų.

Baigėte freskos specialybės kursą – kokius monumentaliosios tapybos darbus sukūrėte? Ar dar galima juos kur nors pamatyti?
Pirmoji mano freska – diplominis darbas Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinėje mokykloje. Baigusi studijas iki 1987 metų dariau freskas Antakalnio ligonei ir poliklinikai. Jas galima pamatyti ligoninės didžiojoje auditorijoje ir poliklinikos antro aukšto fojė, dar keliose mažesnėse patalpose. Na, bet tomis freskomis labai nesididžiuoju. Tada, tik baigus institutą, labai rūpėjo išsivaduoti iš įmuštruoto stiliaus (kadangi esu priešgina iš prigimties). O kad nauji ieškojimai pranoktų tai, nuo ko bėgau, pasigirti negaliu. Tokiems plotams įvaldyti reikia daugiau laiko ir paruošiamojo darbo. Vėliau perėjau prie mažų formatų, čia jaučiuosi daug smagiau, bet monumentalumą ir dabar labai vertinu, ir mažo formato darbe tai paveiki priemonė.

Kaip manote, kada apytikriai susiformavo Jūsų unikalus stilius, kada suradote savo būdingą braižą, o gal dar ieškote?
Gal prieš 20 metų parodoje Kaune pamačiau tapybos darbą, užteptą dviem drobę per pusę dalijančiomis spalvomis. Jos buvo užteptos taip, kad kūrė keistą įtampą, jų susilietimo linija jaudino, vertė įsižiūrėti, prieiti. Tai buvo Šalkausko drobė. Ir vėliau jį pažindavau iš tos įtampos ir traukos. Iš paveikslo sklindantis pasakojimas, mezgamas su žiūrovu ryšys, menininko įpūstos gyvybės dvelksmas, nenusakoma energija, verčianti sustoti, yra tie kabliukai už kurių užkimba žiūrovas (bent jau aš, kiti gal kitaip jaučia). O darbai, kurie to kabliuko neturi, man ir neįdomūs, kad ir kokie būtų profesionalūs, stilingi ar braižingi. Ir pati stengiuosi įmontuoti savo paveiksluose kabliuką – panašioms į mane žuvelėms.
Dar vienas reikalavimas – kad menas atspindėtų laikmetį – man nesuprantamas. Menas – tai žmonių valia kuriamas sapnas (tikrus sapnus kuria nuo žmogaus valios nepriklausomos jėgos). Sapnai laikmečio neturi, ten visi laikai susimaišę, net jei sapnuoji šiandieną, pavyzdžiui, krizę. Tai vienas iš meno privalumų – nepaisyti laikmečio.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybos stilistiką?
Pastarosios Vilniaus tapytojų metinės parodos atidaryme toks vyrukas, eidamas pro mano darbus, pareiškė: „Man jie nepatinka, jie neturi elegancijos.“ Sutinku – elegancijos kratausi.
Kokie pasaulio menininkai, meno srovės, sąjūdžiai Jums darė įspūdį?

Įspūdį man visada daro menininkas, sugebėjęs negyvos materijos ar garsų kūrinyje palikti dalį savo gyvybės, individualumo, pasaulėjautos. Srovės, sąjūdžiai – tai menotyrininkų tyrinėjimo objektas. Gali būti, kad labiausiai man tinkančio menininko nė nemačiau. Jų tiek daug, o visko pamatyti neįmanoma, ir antroje gyvenimo pusėje naujų meninių pažinčių kiekis mažėja, nes labiau rūpi dirbti savo darbus. Lietuvoje gerų tapytojų taip pat netrūksta. Džotas (Giotto), Mantenja (Mantegna), Kirikas (Chirico), Baskija (Basquiat), Čiurlionis, Šalkauskas, Kisarauskas, Vaitiekūnas, Bartkevičius, Giedrimas, Gerlikienė, Natalevičius, Antanavičiaus akvarelės, Linas Katinas, Savickas, Stasiulevičiaus ankstyvoji tapyba, Balakauskaitė, Pirosmanis, per Valdovų rūmų kasinėjimus rasti kokliai, liaudies menas ir pasaulio kultūrų menas, ankstyvasis renesansas, gotika, modernusis menas ir dar daug kas.

Kas dar veikia, daro įtaką kūrybai – gamta, kultūra, kitos meno šakos, žmonės, daiktai?
Kitos meno šakos labai svarbios – muzika, literatūra. Visa aplinka, viskas, su kuo tenka susidurti, daugiau ar mažiau daro poveikį.

Ką labiausiai mėgstate ir ko nemėgstate daryti?
Mėgstu piešti, gėrėtis savo katinais, važinėtis dviračiu, traukti muziką iš interneto, žaisti ir maketuoti. Piešimui reikia nusiteikti, susikaupti, o visus kitus mėgstamus darbus galima bet kada pradėti ir baigti. Nemėgstu namų ruošos darbų.

Kokios muzikos klausotės, kokią literatūrą mėgstate skaityti?
Muzikos daugiau pradėjau klausytis, kai atsirado galimybė jos įsigyti internetu. Dar nesu prisirišusi prie konkrečių žanrų ar stilių, ragauju po šaukštelį iš visų puodų. Getatchew Mekurya, Daby Balde, SunRa – naujausi mano laimikiai. Kalbant apie literatūrą, pastaraisiais metais daugiau domėjausi ir žavėjausi lietuvių autoriais: Šlepiku, Tamošaičiu, Šerelyte, Parulskiu, Kalinauskaite, Navaku.

Ką labiausiai vertinate gyvenime?
Laisvę ir draugystę. Namuose su katėmis jaučiuosi visiškai laisva, su žmonėmis mažiau laisva, kai kuriomis sudėtingesnėmis aplinkybėmis nesijaučiu laisva.

Papasakokite, kaip gimsta kūrinys?
Įvairiai. Kartais prieinu prie tuščio lapo su aiškia mintimi, ką darysiu, bet tas aiškumas būdingas, kai jau esu įsidirbusi, dirbau vakar, užvakar, gal jau visą savaitę. O jei ilgesnį laiką nedirbu, galvoje aiškumas apsitraukia voratinkliais ir migla. Tada reikia kokio nors postūmio, užsikabinimo, kad iš tų voratinklių suformuotum pavidalus, iš miglų išviliotum formas ir spalvas. Tai gali būti dėmė lape, nuo kurios jau galima pradėti kurti paveikslo istoriją. Aliejinei tapybai labai praverčia nepavykęs darbas, paverčiu jį ant šono ar aukštyn kojomis ir jau turiu į ką kabintis. Įsivažiavus kūrybos durelės prasiveria, pavidalai ir motyvai patys peršasi ir gulasi ant popieriaus, reikia susitelkti ties išraiškos dalykais – jie ima tvarkytis po antro įsivažiavimo.

Ar laikas veikia Jūsų kūrybą?
Jei turite galvoje paros laiką, esu pelėda. Jei žmogaus gyvenimo laiką – tai žmogus gyvendamas kinta, kartais į gera ir išmintingumą, kartais į bloga ir kvailumą. Tas kitimas matyti ir darbuose. Aš ne išimtis – „pavažiuoju“ ir į tą, ir į aną pusę. Jei apie laikmetį, tai ir didžiausi retrogradai laiko įtakos neišvengia. Bet užduotis – neatsilikti nuo laiko, būti naujovių smaigalyje – skirta jauniems. Kai pasaulio meno lobyne atrandu ką nors jaudinančio ir man svarbaus, žinoma, įdomu, kuriame amžiuje ir kurios civilizacijos atstovo tai buvo sukurta, bet ar tai atitiko to meto aktualijas ir madingas sroves, nebeturi reikšmės.

Kaip reaguojate į kritiką?
Smalsiai, visada įdomu išgirsti kitų nuomonę apie mano kūrybą, ir ji dažniausiai skiriasi nuo manojo požiūrio. Kartais kritika būna panašesnė į užsipuolimą – tada tenka gintis. Kritika taip pat kai kada verta kritikos.

Ar, Jūsų nuomone, menas kaip nors veikia gyvenimą?
Menas, žinoma veikia, jei neveiktų, nebūtų kultūros. Manau, kad menas, kultūra labiausiai padeda gerinti žmogaus kokybę, o kokybiškesni žmonės ir reikalus kokybiškiau sutvarko (čia tai šveikiškos išminties pavyzdys, bet nieko protingesnio šiuo klausimu kol kas nesumąsčiau).

Kokius teigiamus pokyčius matote gyvenime, visuomenėje?
Džiugu, kad tapome teisėta Europos dalis. Galima laisvai keliauti, pamatyti pasaulį ir jo meną. Gal ir aš kada išsiruošiu…

Susiję straipsniai:

"7 meno dienos" 2010.04.23, Nr. 16 (892)
Monika Krikštopaitytė "Apie laisvę ir kates"

"Literatūra ir menas" 2010.04.09, Nr. 3279
Kristina Stančienė "Neklasifikuota tapyba"

Atgal


 
veiklos archyvas
 
Literatų gatvės projektas Literatų gatvės projektas
  1Modernaus meno centro steigėjai inicijuoja, remia bei dalyvauja įgyvendinant Literatų sienos projektą.Kuruoti projektą pakvieta meninikė Eglė Vertelkaitė.
 
Paroda Paroda "Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos"
Vilniečiai ir miesto svečiai visą liepos mėnesį kviečiami pasiėmus bukletą-žemėlapį į ilgą pasivaikščiojimą po Vilniaus galerijas numalšinti per ilgus metus susikaupusio tapybos alkio. Parodos kuratorė Dr. Raminta Jurėnaitė. Išleistas parodos katalogas.  
 
Paroda - Inos Budrytės tapyba Paroda - Inos Budrytės tapyba
Balandžio 1- 30 d. Modernaus meno centre  vyko tapytojos Inos Budrytės tapybos paroda  "Iš mano kambarių".Išleistas parodos katalogas.
 
Venecijos 53-oji bienalė Venecijos 53-oji bienalė
MMC steigėjai keliavo po Venecijos bienalę. Kviečiame pažiūrėti nuotraukas iš 53-ios Venecijos Bienalės.
 
Paroda - Kūrybiniai plenerai Grybų kaime 2004-2010 Paroda - Kūrybiniai plenerai Grybų kaime 2004-2010
Modernaus meno centro steigėjai jau septynerius metus savo sodyboje Grybuose rvasaromis rengia kūrybinius dailininkų plenerus. Spalio 21- lapkričio 6 d. Modernaus meno centre   paroda "Kūrybiniai plenerai Grybų kaime 2004-2010".
 
Venecijos 54-oji bienalė Venecijos 54-oji bienalė
MMC steigėjai keliavo po Venecijos bienalę. Kviečiame pamatyti nuotraukų albumą iš 54-ios Venecijos Bienalės  
 
Atsisiųskite MMC knygas! Atsisiųskite MMC knygas!
Kaip pateikti užsakymą?   Užsakymą galite pateikti el. paštu info@mmcentras.lt arba telefonu + 370 5 231 2350.   1) Užsisakydami nurodykite knygos pavadinimą, kiekį, savo vardą, pavardę, el. paštą ir telefono numerį.   2) Pasirinkite vieną jums patogiausią gavimo būdą iš žemiau išvardintų:   -       Siuntą pristatys kurjeris  darbo dienomis 9-17 val. – įrašykite, kokiu adresu būnate darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.   -       Siuntą norite atsiimti konkrečiame pašto skyriuje -  nurodykite jo pavadinimą ir adresą (http://www.post.lt/lt/pagalba/pasto-skyriai-dezutes).   -       Siuntą norite atsiimti jums patogiame LP Express 24 terminale  (http://www.lpexpress.lt/lt/Viet-s-ra-as.html) – nurodykite jo adresą.   3) Atsiuntę užsakymą, gausite pranešimą elektroniniu laišku, kad užsakymas priimtas. Kartu jums bus pateikta sąskaita išankstiniam apmokėjimui.   4) Atlikus pavedimą prašome mus informuoti el. laišku arba telefonu + 370 5 231 2350.   5) Sulaukę pavedimo iškart išsiųsime jums užsakytas knygas. Patvirtinimą apie išsiuntimą gausite elektroniniu paštu. Siuntas gausite per 3 darbo dienas nuo išsiuntimo.   Negavus Jūsų apmokėjimo per 14 dienų terminą, užsakymas bus anuliuotas.   Siuntimo kaina Lietuvoje - 7 Lt. MMC biure (Literatų g. 8, Vilnius) knygas galite atsiimti nemokamai! Dirbame pirmadieniais – penktadieniais 10 – 18 val. Siuntimo kaina užsienyje – 25 Lt.
 
Mokomoji galerija (MoGa). Seminaro mokytojams programa. Mokomoji galerija (MoGa). Seminaro mokytojams programa.
 
„Vieno muziejaus istorija. I dalis” „Vieno muziejaus istorija. I dalis”
Knygoje pateikiami 2010–2011 m. vykusio Modernaus meno centro architektūrinės idėjos konkurso rezultatai ir publikuojami šešių konkurso finalistų darbai.
 
Sužinokite apie kūrinius
Meno kūrinys lieka bežadis tol, kol suvokėjo protas jo neprakalbina. Tik tada tarp žmogaus ir kūrinio įvyksta pažintis. Kartą užmegzta ji nebenori paleisti, o nuolatos kviečia sugrįžti atgal ir vėl patirti tą atradimo džiaugsmą, mokytis žiūrėti ir įžvelgti.Ši skiltis skirta padėti MMC virtualioje galerijoje esantiems kūriniams prabilti Jūsų kalba. Menotyrininkų ir kūrinių autorių bendradarbiavimo dėka kuriami paveikslus lydintys tekstai-gidai, suteiksiantys galimybę iš arčiau patyrinėti meno kūrinio pasaulį. Žemiau matote sąrašą menininkų, su kurių kūriniais jau galima susipažinti (sąrašas ateityje bus papildomas). Norėdami perskaityti aprašymus, spustelkite ant iliustracijos su paantrašte ir leiskitės į intriguojančią kelionę pažinimo link!     MARIJA TERESĖ ROŽANSKAITĖ RAIMONDAS GAILIŪNAS   RIMALDAS VIKŠRAITIS ANTANAS GUDAITIS JURGA BARILAITĖ TADAS GINDRĖNAS GALINA PETROVA-DŽIAUKŠTIENĖ ALGIMANTAS JONAS KURAS MINDAUGAS SKUDUTIS EVALDAS JANSAS GINTARAS ZNAMIEROWSKI LEONARDAS GUTAUSKAS LAIMA DRAZDAUSKAITĖ  MIKALOJUS POVILAS VILUTIS  ROMUALDAS POŽERSKIS VYGANTAS PAUKŠTĖ PETRONĖLĖ GERLIKIENĖRIČARDAS BARTKEVIČIUSVYTAUTAS DUBAUSKASALEKSANDRAS MACIJAUSKAS            KĘSTUTIS GRIGALIŪNAS                VILMANTAS MARCINKEVIČIUS                     LINAS JUSIONISVYTAUTAS BALČYTIS
 
MMC Gyvai: svečiuose komiksų paroda MMC Gyvai: svečiuose komiksų paroda
Rugsėjo 14 d. Modernaus Meno Centre duris atvers komiksų paroda „MickeyMaus“. Čia savo darbus eksponuos 15 Lietuvos komiksų piešėjų: komiksų scenos naujokai ir senbuviai, tušo virtuozai ir „Microsoft Paint“ gerbėjai, istorijų pasakotojai ir šmaikštautojai. Parodos pavadinimas – nuoroda į Walt Disney komiksų seriją vaikams „Mickey Mouse“ ir Art Spiegelman grafinę novelę suaugusiesiems „Maus“, parodžiusią, kad komiksai – tai ne tik pelės didelėmis ausimis. „MickeyMaus“ siekia pristatyti platų lietuviškų kom iksų formų ir temų spektrą, tuo pačiu išryškindama šio piešimo žanro savarankiškumą, pilnateisiškumą ir kviesdama diskusijai apie komiksus šiandien. Parodos atidarymas Modernaus Meno Centre (Literatų g. 8) rugsėjo 14d. 18val. o ją aplankyti bus galima pirmadieniais-penktadieniais 10-18val.Įėjimas nemokamas.Parodą kuruoja Miglė Anušauskaitė, Miglė Survilaitė, Vytautas Butkus (bendradarbiaujant su Kitokia Grafika).
 
MickeyMaus komiksų čempionatas ir dirbtuvės MickeyMaus komiksų čempionatas ir dirbtuvės
Ateikite į renginį, kuris privers jūsų tušą virti. Esmė labai paprasta: vietoj futbolo ar krepšinio įsivaizduokite komiksų piešimą. Komiksieriai susės vienas prieš kitą, jiems bus paskelbiama tema ir tada jie turės kelias minutes nupiešti atitinkamą komiksą. Pasibaigus laikui žiūrovai balsuoja už jiems labiau patikusį komiksą ir tada nugalėtojai patenka į kitą etapą kur vėl rungiasi tokia pačia tvarka - ir taip kol yra išrenkamas čempionas. Pastarojo laukia neįtikėtina šlovė bei prizas-siurprizas, kurį nuspėti galėtų bet kas atidžiau stebėjęs MickeyMaus veiklos stilių.Kada? - rugsėjo 22d., 16val.Kur? - Modernaus Meno Centre (Literatų g. 8)Workshop'as! - jį praves Miglė Anušauskaitė prieš čempionatą, kad čempionato dalyviai galėtų apšildyti markerius/pieštukus, o žiūrovai irgi turėtų progą papaišyti.Registracija į čempionatą - mickey@maus.lt - vardas, pavardė/slapyvardis Registracija į workshop'ą ir žiūrovų ložę - mickey@maus.lt - vardas, pavardė
 
MMC ir Mokomoji galerija (Moga) MMC ir Mokomoji galerija (Moga)
Mokomoji galerija (MoGa) - tai naujas, dinamiškas edukacinis projektas, siekiantis bendrąsias Lietuvos mokyklų erdves atverti profesionaliajai Lietuvos kultūrai. Projektas inicijuojamas jaunos, į profesionalaus meno sklaidą orientuotos nevyriausybinės organizacijos IDES, bendradarbiaujant kartu su Modernaus meno centru. Šis projektas skirtas mokyklų bendruomenėms (mokytojams ir mokiniams), kurių kasdieninėse erdvėse įsikūrusios modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno reprodukcijų parodos paskatins pažintį ir dialogą su kūriniu, patirtį ir netikėtus atradimus. MoGa parodos kuruojamos iš Modernaus meno centre esančių kūrinių reprodukcijų. Jas lydinti edukacinė medžiaga rengiama konsultuojantis su menotyrininkais ir edukatoriais bei numatoma kaip laisvai pasirenkama dailės pamokų programos dalis. Pirmoji projekto paroda skirta humanistinės Lietuvių fotografijos klasikai - Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Vaclovo Strauko darbams. Parodos atidaromos gegužės 28-30 dienomis.  Dalyvauja: Ignalinos rajono gimnazija, Utenos rajono Sudeikių pagrindinė mokykla, Šiaulių rajono Meškuičių gimnazija, Joniškio "Saulės" pagrindinėje mokykloje, Anykščių Antano Vienuolio gimnazija, Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija,Tauragės „Versmės“ gimnazija, Mažeikių raj. Sedos Vytauto Mačernio gimnazija. Balandžio 25 d. organizuotas pirmasis seminaras „Mokomoji galerija" projekte dalyvaujančių mokyklų dailės mokytojams. Seminaro programa. Seminaro akimirkos MMC Facebook Pranešimas apie parodas Eltaplius
 
Prisijungiame prie kūrybinių partnerysčių projekto Prisijungiame prie kūrybinių partnerysčių projekto
 
Alfonso Andriuškevičiaus knyga „Pro A.A. prizmę. Alfonsas Andriuškevičius kalbasi su Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene“ Alfonso Andriuškevičiaus knyga „Pro A.A. prizmę. Alfonsas Andriuškevičius kalbasi su Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene“
Sausio 18 d. (penktadienį), 18 val. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Titanikas“ (Maironio g. 3) vyko Alfonso Andriuškevičiaus knygos „Pro A.A. prizmę. Alfonsas Andriuškevičius kalbasi su Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene“ (MMC, 2013) sutikimas. Be knygos autorių renginyje dalyvavo Modernaus meno centro direktorė Danguolė Butkienė, dailininkas Valentinas Antanavičius, dailės kritikė Monika Krikštopaitytė bei menininkas, kritikas ir kuratorius Kęstutis Šapoka. Dvyliktoji žinomo dailės kritiko, Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2007) Alfonso Andriuškevičiaus  (g. 1940) knyga skiriasi nuo ankstesniųjų. Kalbėdamas su buvusia savo studente, kritike ir kuratore, rašytojas literatūros ir poezijos temas palieka nuošaliau. Pašnekovas dalinasi prisiminimais ir įspūdžiais  apie Lietuvos dailės gyvenimą maždaug nuo 1967 iki 1990 metų, tačiau chronologinės ribos ne sykį yra peržengiamos. Anot Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės: „Dvyliktoji A.A. knyga – ne tik galimybė pasižiūrėti į praeities įvykius jo akimis. Ji priverčia skonėtis atsiminimais kaip subtilia kasdienybės literatūra. Su mano pašnekovui būdingomis įžvalgomis ir saldžiarūgščiu humoru piešiamas sovietmečio kultūros procesas bei jo dalyvių (daugiausia – A. A. draugų ir bičiulių menininkų) būties paveikslas“. Pokalbiuose ne vieną kartą aptiksime Andriuškevičių ištariant (tarsi teisinantis): „Buvau taip parašytas“. Vadinasi, kažkas parašė A. A., ir tas kažkas suteikė jam specifinę, ypatingą žiūrą – jo „prizmę“. O žvelgti į gyvenimą pro šią prizmę, pasirodo, reiškia (be kita ko) ir sugebėjimą pasidaryti sau įdomumo net iš elementarių dalykų. Ir dar – tai taip pat reiškia, virtus pasakotoju, suteikti skaitytojui rafinuoto teksto malonumo. Knygos pratarmėje A. Andriuškevičius  rašo: „Atsakinėdamas į Jolantos klausimus, dėsčiau savo įspūdžius. Vadinasi, visai nesistengiau būti objektyvus, bešališkas ir panašiai, nes, Dieve, tai juk neįmanoma. Tad su visais, kurie tuos pačius įvykius bei reiškinius matė ir suvokė kitaip, nė neketinu ginčytis: įspūdis priklauso ne tik nuo reiškinio, bet ir nuo suvokėjo. O man pačiam, savaime suprantama, būtų labai įdomu apie mano aptartus fenomenus pasiskaityti ir kitokių nuomonių, kas be ko, išdėstytų ir kitu stiliumi. Bet šiaip jau stengiausi pasakoti tik tai, ką pats mačiau, girdėjau, patyriau. Nors toks reiškinys kaip gandai, paskalos, pasakojimai egzistavo ir tuomet. Tad visai jų išvengti negalėjau. Vis dėlto, tokiais atvejais mėginau nurodyti, kad taip buvo kalbama, egzistavo tokia versija, tas ir tas tą ir tą sakė...“ Anksčiau išleistos A. Andriuškevičiaus knygos: Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940 (1989); 33 eilėraščiai (1994); Lietuvių dailė: 1975–1995 (1997); 66 eilėraščiai (1998); 72 lietuvių dailininkai – apie dailę (sudarytojas) (1998); Eilėraščiai (2000); Rašymas dūmais (2004); (prieš)paskutiniai eilėraščiai (2005); Lietuvių dailė: 1996–2005 (2006); 10 anglakalbių poetų (vertimai) (2008); Vėlyvieji tekstai (2010). Fotografijos iš knygos pristatymo.
 
© mmc 2013 info@mmcentras.lt